Izaijo 48

₁Klausykitės štai ko, Jokūbo namai,

vadinami Izraelio vardu,

kilę iš Judo sėklos,

prisiekiantys VIEŠPATIES vardu

ir besišaukiantys Izraelio Dievo

be ištikimybės ir be teisumo,

₂nors vadinatės šventąja tauta

ir kliaujatės Izraelio Dievu,

kurio vardas yra Galybių VIEŠPATS!

₃Kas jau įvyko, seniai buvau apreiškęs;

iš mano lūpų tai išėjo,

aš pats tai paskelbiau.

Nelauktai ėmiau vykdyti, ir visa įvyko.

₄Žinau, kad esi užsispyręs,

nes tavo sprandas – tarsi sausgyslė iš geležies,

o tavo kakta – iš vario,

₅todėl tai iš anksto tau apreiškiau

ir paskelbiau pirmiau, negu įvyko,

idant nesakytum: „Mano stabas visa tai padarė,

mano statula – drožtinė ar liedinta – tai sutvarkė“.

₆Dabar, kai visa išgirdai, pagalvok!

Ar neturi visa tai pripažinti?

Nuo dabar kai ką visiškai nauja skelbiu tau,

paslaptingus įvykius, kurių tu nežinai.

₇Dabar, o ne seniai, prieš dienų dienas, jie prasidėjo;

anksčiau apie juos negirdėjai,

kad nesakytum: „Aš jau žinojau apie juos!“

₈Tu apie juos nebūsi nei ką nors girdėjęs,

nei žinojęs,

nes tavo ausys nuo seno buvo kurčios.

Žinojau, koks tu apgaulingas,

nes nuo motinos įsčių buvai vadinamas sukčiumi.

₉Bet dėl savo vardo aš valdau pyktį,

savo šlovės dėlei susilaikau,

kad tavęs nesunaikinčiau.

₁₀Štai išgryninau tave,

tačiau ne kaip sidabrą;

išmėginau tave skausmo žaizdre.

₁₁Dėl savęs, savo paties dėlei,

kad mano vardas nebūtų paniekintas, dabar tai darau.

Savo šlovės neperleisiu kitam!

₁₂Išgirsk mane, Jokūbai,

Izraeli, kurį pavadinau vardu!

Aš esu tas pats,

aš pirmas, aš ir paskutinis!

₁₃Mano rankos padėjo žemės pamatus,

mano dešinė išskleidė dangus.

Kai juos pašaukiu, jie tuojau pat ateina.

₁₄Sueikite visi ir klausykitės!

Kas iš jų kada paskelbė ką nors panašaus?

VIEŠPATIES bičiulis įvykdys jo valią prieš Babiloną

ir Chaldėjos palikuonis.

₁₅Aš, aš tai paskelbiau,

aš jį pašaukiau,

aš jį atvedžiau;

jam seksis kelyje!

₁₆Prieikite arčiau prie manęs

ir klausykitės, ką sakau!

Nuo pat pradžios aš nekalbėjau apie tai paslapčiomis;

nuo to laiko, kai tai pradėjo vykti, aš esu čia.

₁₇Taip kalba VIEŠPATS, tavo Atpirkėjas,

Izraelio Šventasis:

„Aš, VIEŠPATS, tavo Dievas,

mokau tave, kas tau naudinga,

ir vedu tave keliu,

kuriuo tau dera eiti.

₁₈O, kad klausytum mano Įsakymų!

Tavo gerovė būtų kaip upė,

o tavo teisumas – kaip marių bangos.

₁₉Tavo palikuonių būtų kaip smilčių,

o gimusių iš tavo giminės – kaip smėlio grūdelių.

Jų vardas nežūtų ir neišdiltų mano akyse“.

₂₀Eikite iš Babilono, bėkite iš Chaldėjos!

Džiaugsmingai ir garsiai tai skelbkite,

kad būtų žinoma;

neškite žinią ligi žemės pakraščių,

sakykite:

„Jokūbą, savo tarną, VIEŠPATS išpirko!

₂₁Troškulio jie nekentėjo,

vedami per sausas dykynes.

Jis liepė vandeniui ištrykšti iš uolos,

praskėlė uolą, ir tryško vandenys“.